apkęsti

apkę̃sti, apkeñčia (àpkenčia), àpkentė (apìkentė) tr. 1. SD178, B, K, Š mėgti, mylėti, pakęsti: Aš tave apkęsiu, kad tik tu būtumei man geras J. Aš jį nelabai teàpkenčiu J. Tautos nenori ir neapkenčia karo (sov.) sp. Saulėlydiniai žemaičiai neapkenčia priegaidės žodžių gale Jn. Svečios dabos ir kalbos neapkentė S.Dauk. Neapkentėm mes gert Arm. 1940 metais lietuvių tauta nuvertė neapkenčiamą antiliaudinį režimą (sov.) sp. Vargintas esmi nuogi neapkentančiųjų mane Mž521. Nopikentė tada jo Ch30. Manęs nopkenčia DP528. | refl.tr., intr.: Kai pasensti, savęs žmogus neapsikenti Jrb. Ar tu gali juo apsikęsti? Slnt. Jie neapsikenčia (vienas kito nemėgsta) Sln. Aš pats savęs neapsikenčiu Lp. 2. refl. turėti kantrybės, laukti, ištverti; apsiprasti: [Jis] nebūtų apsikentęs ir kokį žodį lepterėjęs rš. Ar dar vis taip sopa, ar jau kiek apsìkentei? Slm. Jau nerėkia, jau apsìkentė Rdm. Neapsikenčiù, kad namuos kas tolydžio barasi Gž. Nebeapsikeñtęs ir aš nuejau pažiūrėt, kas te yr Ds. Nebeapsikeñtęs ėmiau bartis Ds. Kentė kentė ir neapsìkentė Ds. Arkliaganiai nebeapsikentę parsivedė arklius į daržus LTR(Dkk). Kada imi ir neapsikeñtęs pasakai ką Alv. Prašė prašė paskolinti, neapsikenčiau ir daviau Ds. Aš apsikentęs sėdžiu, o jie tegul šneka, ką nori Ėr. Negaliu apsikę̃st, jei vaikai rėkia Alv. Pradžioj buvo sunku, bet dabar jau apsìkenčiau Up. Šaltumo dar šaltas vanduo, ale, kai apsikenti, gali pabūt Srv. Bus nuobodu, kol apsikęsi Rs. Apsikentusi daryk savo, ir gana, svieto liežuvių nesuvaikysi Žem. Apsìkenčiau valgyt ir nebenorėjau Skr. Kartu, bet apsikeñtęs geri, ir gan Pn. \ kęsti; apkęsti; atkęsti; įkęsti; iškęsti; nukęsti; pakęsti; perkęsti; prakęsti; prikęsti; sukęsti; užkęsti